Ugnies žemė

Azerbaidžanas

Ugnies žemė

Bendroji informacija

Oficialus pavadinimas:

Azerbaidžano Respublika

Įkūrimo data:

1918 m. gegužės 28 d.

Sostinė:

Baku

Azerbaidžanas – tai geografinis pavadinimas. Jis susijęs su gyventojais, kurie šiame regione gyveno tūkstančius metų prieš mūsų erą ir kurių dauguma buvo ugnies garbintojai. Vietos gyventojai ugnį laikė savo dievu, todėl ją garbino. Žodis „azer“reiškia ugnį.

Teritorija 

86,6 tūkstančio kvadratinių kilometrų. Šalis išsidėsčiusi tarp 38° ir 42° šiaurės platumos bei 44° ir 52° rytų ilgumos. Atstumas nuo Baku iki Šiaurės Ašigalio siekia 5550 km, o iki ekvatoriaus 4440 km.

Valstybės sienos:

Ribojasi su Iranu (765 km) ir Turkija (15 km) pietuose

Ribojasi su Rusija (390 km) šiaurėje

Ribojasi si Gruzija (480 km) šiaurės vakaruose

Ribojasi su Armėnija (1007 km) vakaruose

Azerbaidžanui priklausančios Kaspijos jūros dalies plačiausios vietos ilgis siekia 456 km.

Didžiausi ežerai, km2                                                         Didžiausios salos,km2                                                       

Sarysu– 67,0                                                                         Piralahy – 14,4

 Agolis– 56,2                                                                         Čilov– 11,5

Agzybirčala– 37,0                                                                 Chere-Zire - 3,5 

 Mehman– 35,0                                                                     Bojuk-Zire - 1,4

Bojukšor– 9,2

 

Hadžigabul– 8,4

Didžiausias pasaulyje ežeras                                             Didžiausios upės, km

Kaspijos jūra                                                                           Kura– 1515

(plotas – 400 000 km2;gylis – 1025 m)                             Araksas– 1072

Aukščiausia viršukalnė                                                          Alazanas (Ganychas) – 413

Bazardiuziu(4466 m)                                                              Iori (Gabyras) – 389

                                                                                                    Samur - 216

GYVENTOJAI

2014 metų pradžiojeAzerbaidžano Respublikoje iš viso gyveno 9 477,1 milijono žmonių.

Per paskutinius metus Azerbaidžano gyventojų skaičius išaugo 120,6 tūkstančio arba 1,29 procento. 53,2 procento gyventojų gyvena miestuose, o 46,8 procentų kaimo teritorijose. 49,7 procento gyventojų sudaro vyrai, o 50,3 procento moterys.

Gyventojų skaičius (metų pradžioje)

 

Metai

Visas gyventojų skaičius, tūkst. žmonių

Iš jų:

Visų gyventojų procentas

Miestų teritorijose

Kaimo teritorijose

Miestų teritorijose

Kaimo teritorijose

 2000 

8032,8

4107,3

3925,5

51,1

48,9

2001

8114,3

4149,1

3965,2

51,1

48,9

2002

8191,4

4192,6

3998,8

51,2

48,8

2003

8269,2

4237,6

4031,6

51,2

48,8

2004

8349,1

4358,4

3990,7

52,2

47,8

2005

8447,4

4423,4

4024,0

52,4

47,6

2006

8553,1

4502,4

4050,7

52,6

47,4

2007

8666,1

4564,2

4101,9

52,7

47,3

2008

8779,9

4652,2

4127,7

53,0

47,0

2009

8922,4

4739,1

4183,3

53,1

46,9

2010

8997,6

4774,9

4222,7

53,1

46,9

2011

9111,1

4829,5

4281,6

53,0

47,0

2012

9235,1

4888,7

4346,4

52,9

47,1

2013

9356,5

4966,2

4390,2

53,1

46,9

2014

9477,1

5045,4

4431,7

53,2

46,8

Valstybinė kalba:azerbaidžaniečių

Valstybinė Azerbaidžano Respublikos kalba yra azerbaidžaniečių. Azerbaidžanas rūpinasi azerbaidžaniečių kalbos puoselėjimu.

Azerbaidžaniečių kalba yra Azerbaidžano oficiali valstybinė kalba ir 9 milijonų šalies gyventojų bendravimo kalba.

Be to, azerbaidžaniečių kalbą vartoja 20 milijonų azerbaidžaniečių, gyvenančių Irano Islamo Respublikoje;keli milijonai azerbaidžaniečių gyvena Rusijoje, JAV, Turkijoje ir Vakarų Europoje. Nepaisant valstybės, kurioje jie dabar gyvena, azerbaidžaniečiai lengvai supranta vieni kitus. Šiuo metu yra daugiau nei 30 milijonų žmonių, kalbančių azerbaidžaniečių kalba.

Genealogiškai azerbaidžaniečių kalba priklauso tiurkų kalbų grupei ir, kartu su artimomis turkų, turkmėnų ir gagaūzų kalbomis, sudaro pietvakarinę tiurkų kalbų grupę.

Azerbaidžaniečių kalba yra viena iš kalbų, nuėjusių ilgą raidos kelią. Įvertinus epą „DedeGorgudo sakmės“ kaip nerašytinį mūsų literatūros paminklą, kalbos, žmonių vartojamos kaip bendravimo priemonė, amžius gali siekti daugiau nei 1300 metų. Tam tikra medžiaga rodo, kad azerbaidžaniečių rašytinės kalbos istorija prasidėjo XIII amžiuje.

 

 

Šaltinis:         www.azerbaijan.az

                     www.mfa.gov.az

                     www.president.az

Ieškoti archyve