Kultūra


Viena seniausių pasaulio tautų – azerbaidžaniečiai – turi teisę didžiuotis savo istorija, materialinės ir dvasinės kultūros paminklais, literatūros, menų ir muzikos paveldu.

Rytų ir Vakarų sandūroje įsikūręs Azerbaidžanas atliko labai svarbų vaidmenį formuojantis pasaulinei kultūrai. Pirmasis pasaulietinis teatras, pirmoji opera, pirmasis baletas ir pirmoji Mokslų akademija musulmoniškuose rytuose atsirado būtent Azerbaidžane. Nuostabi gamta, klimatas ir šalies gamtos ištekliai turėjo didelės įtakos azerbaidžaniečių meniniam mąstymui ir kūrybiniams įgūdžiams.

Azerbaidžano liaudies menas yra toks pat daugiaspalvis, universalus ir turtingas kaip jo gamtos ištekliai. Liaudies menas susijęs su žmonių kasdieniu gyvenimu, o kasdienis gyvenimas užima labai svarbią dalį daliuosiuose menuose. Liaudies menas aprėpia ilgą laikotarpį nuo senovės laikų iki šiandienos ir apima labai įvairius dirbinius – nuo drabužių iki buities reikmenų ir papuošalų.

Visi gali lengvai susipažinti su gausiais nuostabaus Azerbaidžano liaudies meno pavyzdžiais didžiausiuose pasaulio muziejuose. Meno kūrinius, sukurtus įgudusiomis Tabrizo, Nachičevanės, Gendžės, Kazacho, Gubos, Baku, Šekio, Šemachos ir Kalnų Karabacho gyventojų rankomis, galima rasti didžiosiose kolekcijose Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone, Luvre Paryžiuje, Metropoliteno muziejuje Vašingtone, taip pat Vienos, Romos, Berlyno, Stambulo, Teherano ir Kairo muziejuose.

Gobustano piešiniai ant uolų, ankstyvojo bronzos amžiaus (III tūkstantmetis prieš mūsų erą) piešiniai Aičingilo ir Paričingilo kalnuose netoli Zalchos ežero Kelbadžaro regione, piešiniai ant uolų Gamigajos kalnuose į šiaurę nuo Ordubado miesto yra ypač svarbūs tarp seniausių dailės pavyzdžių. Piešiniai ant Gobustano uolų, vaizduojantys senovės žmonių gyvenimo būdą, gerovę ir darbą, kelia ypač didelį susidomėjimą. Čia dinamiškai vaizduojamos įvairios temos, medžioklės, gyvulių auginimo, žemdirbystės ir kitų veiklos sričių scenos, žmonės ir gyvūnai. Labai įdomūs piešiniai, vaizduojantys jally šokančius žmones. Šie piešiniai liudija azerbaidžaniečių domėjimąsi muzika nuo senovės laikų.

Šalia liaudies meno ir dailės kūrinių, Azerbaidžane nuo senų laikų gausu puikių architektūros kūrinių. Mergelės bokštas ir Širvanšachų rūmai Baku, Momina Xatun ir Yusif ibn Kuseyr mauzoliejai, architekto Acami pastatyti Nachičevanėje, Natavano namai, tapyba ant sienų Šekio chanų rūmuose ir kiti pastatai – tai tikri architektūros perlai.

Azerbaidžanas, garsus savo turtingu muzikiniu ir kultūriniu paveldu, dar žinomas kaip Ugnies kraštas.

Muzikos teorijas XIII ir XIV a. be kitų autorių kūrė S. Urmevi ir A. Maraghi. Daugelyje didesnių miestų buvo muzikos ir dailės mokyklos, garsios ir už šalies ribų. XIV amžiuje netoli Tebrizo (pietų Azerbaidžane) buvo įkurta nedidelė gyvenvietė, specialiai skirta lavinimui, mokslams ir menams. Jos bibliotekoje buvo 60 000 knygų, o šalia esančiose dirbtuvėse buvo tobulinamas miniatiūrų ir knygų iliustravimo menas. Baku, Šemachos, Šušos ir Nachičevanės muzikos mokyklos, kuriose buvo taikomi empiriniai mokymo metodai, atliko svarbų vaidmenį perduodant mugamo ir ašugų žodines tradicijas iš vienos kartos kitai.

Azerbaidžano muzika, praturtinusi pasaulio muzikos kultūrą retais savo perlais, gyvuoja jau daug amžių.Liaudies dainos, šokiai, ašugų (liaudies poetų ir dainių) kūryba užima ypatingą vietą Azerbaidžano nacionalinėje muzikoje.

Mugamas – tai Azerbaidžano nacionalinės muzikos pagrindas. Neatsitiktinai UNESCO, speciali JT organizacija, įtraukė Azerbaidžano mugamą į pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Liaudies muzika, mugamai, įkvėpė geriausius mūsų kompozitorius – Uzeirą Hadžibekovą, Muslimą Magomajevą, Garą Garajevą, Fikretą Amirovą, Nijazi, Arifą Melikovą, visame pasaulyje garsius dainininkus Bul-Bul ir Rašidą Beibutovą.

Baku atidarytas Tarptautinis mugamo centras, reguliariai rengiamas tarptautinis mugamo festivalis. Šiuolaikinė jo atmaina yra „džiaz-mugamas“, sukurtas pianisto ir kompozitoriaus Vagifo Mustafazadeho. Tarptautiniame Baku džiazo festivalyje groja vieni geriausių pasaulio muzikantų.

Meno kūriniai, sukurti klasikų ir šiuolaikinių kūrėjų, užima garbingą vietą pasaulio kultūros lobyne. M. F. Achundovo, N. Vazirovo, M. S. Ordubadi, G. Zakiro, M. A. Sabiro, J. Mamadguluzadės, M. P. Vagifo, M. V. Vidadi ir kitų poetų bei prozininkų kūriniai neprarado meninės savo vertės.

Literatūra užima ypatingą vietą Azerbaidžano kultūroje, o jos širdyje glūdi liaudies kūryba. Azerbaidžaniečių epas „Dede Gorgudo sakmės“ – svarbus literatūros kūrinys, kuriam daugiau nei 1300 metų. Viduramžiais Azerbaidžano poetas Nizami sukūrė visame pasaulyje žinomą Chamsą, o garsus poetas Fizuli sulaukė pripažinimo nepaisant valstybių ir regionų sienų. Jo „Leili ir Medžnunas“ yra garsus literatūros brangakmenis. Kitas garsus Azerbaidžano literatūros atstovas – Mirza Fatali Achundovas, ištobulinęs dramos meno formą Azerbaidžano teatre XIX amžiuje. Sovietiniu laikotarpiu režimo aukomis tapo tokie puikūs Azerbaidžano literatai kaip Huseinas Džavidas, Ahmadas Džavadas ir Mikailas Mušfikas. Ypač garsūs buvo Samadas Vurgunas, Suleimanas Rustamas, Iljasas Efendijevas ir Mamadas Saidas. Azerbaidžano poetas Šachrijaras buvo labai svarbus Azerbaidžano ir Irano literatūrai. Emigranto iš Azerbaidžano Gurban Said kūrinys „Ali ir Nino“ garsus visame pasaulyje. Iš šiuolaikinių literatų galima paminėti Bachtijarą Vahabzadą, Anarą ir kitus. Čingizas Abdulajevas sulaukė tarptautinio pripažinimo už savo įtraukiančius detektyvinius romanus ir apsakymus.

Kita meno sritis, neatsiejama nuo Azerbaidžano literatūros, yra teatras. Azerbaidžano teatro pradžia susijusi su žmonių veikla, gyvenimo būdu, vestuvių tradicijomis ir iškilmingomis apeigomis, jų akiračiu. Vaidybos elementai, būdingi ritualams, ceremonijoms ir žaidimams, buvo svarbūs liaudies teatre, kuriam būdingas realizmas ir sąsajos su darbų grupėmis. Liaudies teatro repertuarą sudaro trumpi etinio turinio vaidinimai. Liaudies teatras atliko svarbų vaidmenį kuriantis profesionaliam Azerbaidžano teatrui.

Teatro meno istorija prasidėjo nuo M. F. Achundovo spektaklių „Lenkoranės chanato viziris“ ir „Hadži Gara“, kurie buvo pastatyti Baku 1973 m. kovą ir balandį.

Įvairūs spektakliai statomi Nacionaliniame akademiniame dramos teatre, Miesto teatre, Pantomimos teatre, Jaunimo teatre ir pan.

Šviesi daugiaspalvė gamtos ir gimtosios žemės paletė buvo atspindėta Sataro Bahlulzadės, Tahiro Salahovo, Togrulo Narimanbejovo, Mikailo Abdulajevo ir kitų talentingų tapytojų drobėse.

Garsieji Azerbaidžano kilimai, sugėrę visas gamtos spalvas ir visus gimtinės istorijos etapus, tarsi stebuklingieji skraidantys kilimai keliauja po visą pasaulį kirsdami valstybių sienas ir garsindami mūsų kilimų gamintojų meistriškumą.

Mokslas ir švietimas turi gilias šaknis Azerbaidžane. Baku valstybinio universiteto steigimas 1919 metais ir Azerbaidžano Mokslų akademijos įkūrimas 1945 metais atliko svarbų vaidmenį plėtojant mokslą, švietimą ir kultūrą valstybėje. Šiandien mūsų mokslininkai tyrinėja tokias skirtingas sritis kaip Kaspijos jūros problemos, kosmoso tyrimai, žmogaus smegenų paslaptys ir daug kitų.

Dabartinio švietimo spektrą Azerbaidžane atspindi dešimtys aukštųjų ir techninio mokymo įstaigų, tūkstančiai mokyklų, kolegijų ir licėjų, taip pat teologijos gimnazija. Priedo prie valstybinių mokyklų buvo sukurtas privataus švietimo organizacijų tinklas. Azerbaidžano aukštojo mokslo įstaigos aktyviai dalyvauja Bolonijos procese. Šalies aukštojo mokslo institucijose šiuo metu mokosi tūkstančiai jaunuolių iš viso pasaulio šalių. Be to, Azerbaidžano švietimo sistema geriausiems studentams suteikia galimybę mokytis garsiausiuose pasaulio universitetuose. Azerbaidžano mokslinių išradimų istorija yra ilga. Mokslinius tyrimus atlieka 1945 m. įsteigta Azerbaidžano Nacionalinė Mokslų akademija (ANAS) ir įvairūs universitetai. Veikia specialios mokymo įstaigos, skirtos matematikai, fizikai, naftos chemijai, geologijai, biologijai ir kitoms disciplinoms. Azerbaidžano valstybinė naftos akademija garsėja savo moksliniais tyrimais ir inovacijomis naftos gavybos pramonėje.

Kinematografija – vienas įdomiausių ir populiariausių mūsų laikų menų – prasiskverbia į žmonių gyvenimą ir tampa neatskiriama jo dalimi. Nacionalinė kinematografija atveria žmogaus širdies gelmes ir naujus gyvenimo horizontus. Per daugelį metų ji įgijo daug patirties, buvo sukurta daug įvairių kūrinių, vaizduojančių mūsų žmonių gyvenimą ir problemas. Šie filmai buvo išsaugoti ateities kartoms ir tapo žmonių dvasinės kultūros dalimi.

Azerbaidžano architektūroje pastebima daugelio stilių ir laikotarpių įtaka. Yra šimtai istorinių ir modernių pastatų, atspindinčių įvairius estetinius stilius ir architektūros mokyklas. Ypač svarbus Kaukazo Albanijos paveldas, kuriam atstovauja ir pasaulietiniai pastatai, ir krikščionių bažnyčios. Viena iš jų yra Kišo kaime, Šekyje, ji laikoma „Albanijos bažnyčių motina“. Tai seniausias krikščioniškas paminklas Kaukaze, neseniai renovuotas pagal Azerbaidžano vyriausybės vykdomą architektūros renovavimo programą.

VII a. prasidėjęs Islamo plitimas šalyje lėmė islamiškų stilių plėtrą. Azerbaidžano architektūros kokybė naujas aukštumas pasiekė X–XII amžiais, o Momina Khatun mauzoliejus (1186 m.), Nachičevanėje pastatytas vadovaujant Ajami Abubekr sūnui Nachčivaniui, yra tiek Azerbaidžano, tiek pasaulio architektūros perlas.

Azerbaidžano architektūros perlai apima „Icheri Sheher“, siena apjuostą Baku senamiestį, kuriame yra daugiau nei 50 istorijos ir architektūros paminklų, pvz., Širvanšachų rūmai ir Mergelės bokštas. Jie įtraukti įUNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Azerbaidžano dailė ne mažiau sena ir turtinga nei mūsų tautos istorija. Teatro, kino, muzikos ir liaudies meno, nuėjusio ilgą ir sudėtingą raidos kelią, tyrimai atskleidžia didelį kultūrinį azerbaidžaniečių paveldą. Kultūros ir dailės atstovai Azerbaidžane visada stengėsi skleisti mūsų kultūrą pasaulyje ir pasiekė šio tikslo. Akivaizdūs to įrodymai – Azerbaidžano mugamo įtraukimas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, „Oscar“ įteikimas garsiam scenarijų autoriui ir prodiuseriui R. Ibrahimbajovui ir garsių meistrų dirbinių bei kilimų eksponavimas garsiausiuose pasaulio muziejuose.

 

Ieškoti archyve