Hodžaly aukų krauju suteptos ir šiandieninio Armėnijos prezidento rankos

Formuojasi graži lietuviška tradicija – vasario 25-osios išvakarėse Vilniuje bei kituose šalies miestuose prisiminti Hodžaly aukas.

Tragiški 1992-ųjų vasario 25 – 26-ųjų įvykiai Hodžaly mieste verti, kad Lietuva apie juos kuo daugiau žinotų. Šis žinojimas praverstų tiems lietuviams, kurie iki šiol nesusigaudo, kas yra tikrieji Kalnų Karabacho karo kaltininkai.

Hodžaly (Khojaly) – tai nedidelis azerbaidžanietiškas miestas Kalnų Karabache netoli Armėnijos sienos. Kai Azerbaidžanas buvo priverstas ginti savo teritoriją nuo separatistinių ir teroristinių jėgų, sumaniusių Didžiąją Armėniją kurti jų žemėse, įskaitant ir Kalnų Karabachą, Hodžaly tapo strategiškai svarbus. Juk tik šiame mieste veikė oro uostas. Be to, į Hodžaly plūdo iš savo gimtųjų namų vejami Kalnų Karabacho azerbaidžaniečiai. Ypač daug azerbaidžaniečių pabėgėlių į Hodžaly pasitraukė iš armėnų kontroliuoto Hakendžio (buvusio Stepanakerto).

Remiantis Human Rights Watch pranešimais, armėnų separatistų bei Rusijos kariuomenės pajėgos 1991 metais nuolat apšaudydavo Hodžaly, kuriame tomis dienomis gyveno apie šešis tūkstančius azerbaidžaniečių (žymus britų žurnalistas Tomas de Valas teigia, kad tais metais azerbaidžaniečių Hodžaly mieste galėjo būti dvigubai mažiau – apie tris tūkstančius, nes kiti jau buvo pasitraukę į Azerbaidžano gilumą).

Hodžaly šturmas prasidėjo 1992-aisiais iš vasario 25-osios į vasario 26-ąją, prieš tai jį apsupus iš visų pusių. Nors Hodžaly miestą puolė armėnų separatistai ir teroristinių organizacijų atstovai, šioje atakoje svarbų vaidmenį atliko ir 366-asis motorizuotasis Rusijos kariuomenės šaulių pulkas (pulko vadas – Jurijus Zarvigorovabyl). Hodžaly gynėjai neturėjo tiek ginklų ir šaudmenų, kad būtų galėję rimčiau pasipriešinti.

Oficiali Hodžaly aukų statistika tokia: žuvo 613 azerbaidžaniečių. Vadinamosios „Didžiosios Armėnijos“ kūrėjai buvo negailestingi: iš 613 žuvusiųjų - 63 vaikai, 106 moterys ir 70 senelių. Šiandien taip pat žinoma, jog po Hodžaly šturmo 487 azerbaidžaniečiai buvo sužeisti, be žinios dingo 150, armėnų ir rusų ginkluotųjų pajėgų įkaitais tapo 1275 azerbaidžaniečių tautybės asmenys.

Svarbu pabrėžti, jog jungtinės armėnų teroristų ir rusiškojo 366-ojo pulko pajėgos apšaudė net tuos azerbaidžaniečius, kurie bėgo iš miesto į Azerbaidžano gilumą. Taigi buvo žudomi net absoliučiai jokio pavojaus nekeliantys pabėgėliai - civiliai.

Taip pat būtina žinoti, jog daugelis azerbaidžaniečių prieš mirtį buvo žiauriai kankinti. Taip pat negalima ignoruoti ir fakto, jog Hodžaly šturme dalyvavo dabartinis Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas bei dabartinis Armėnijos gynybos ministras Seiranas Oganianas. Ar šiandien įmanomos taikios derybos dėl Kalnų Karabacho sureguliavimo, kol Armėnijai vadovauja asmenys, asmeniškai dalyvavę žudant Hodžaly gyventojus civilius?

Armėnų propagandistams nepavyko nuo pasaulio visuomenės nuslėpti Hodžaly mieste įvykdytų nusikaltimų. Hodžaly aukas šiandien pagerbia Bosnijoje ir Hercogovinoje, Nyderlanduose, Čekijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Meksikoje, Vengrijoje, Kazachstane, Turkijoje... Štai Izraelyje pagerbiant Hodžaly mieste nužudytus vaikus, moteris ir senelius pasodinti 613 medeliai – kiekvienai aukai po želmenį. Net dvidešimt JAV valstijų ragina Hodžaly tragediją oficialiai įvardinti genocidu prieš azerbaidžaniečių tautą. Oficialus šios akcijos pavadinimas „Justice for Khojaly“.

Jau keletą metų Hodžaly aukos pagerbiamos ir Lietuvoje. Pirmiausia Hodžaly minėjimai rengti Lietuvos Seime. Pastaruosius kelerius metus tragiški Hodžaly įvykiai minimi ir Vilniaus Rotušėje. Lietuvoje reziduojantys Azerbaidžano diplomatai pasirinko puikų variantą. Pagerbiant Hodžaly aukas Rotušėje rengiami klasikinės muzikos koncertai, rodomi dokumentiniai filmai (pavyzdžiui, praėjusiais metais - Aleksandro Broko ir M.Urbonavičiaus sukurtas dokumentinis filmas „Begalinis koridorius). Tačiau pagrindinis humanistinis akcentas šis: Nacionalinis kraujo centras kviečia lietuvius ir Lietuvoje gyvenančius bei dirbančius azerbaidžaniečius tą tragišką Azerbaidžanui dieną paaukoti kraujo.

Tokio pobūdžio renginys organizuotas Rotušėje ir šių metų vasario 19-ąją. Azerbaidžano ambasados Lietuvoje vadovas ambasadorius Hasanas Mamadzada padėkojo, kad renginį „Kraujas gyvenimui“ palaiko vis daugiau žymių Lietuvos politikų, istorikų, verslininkų, žurnalistų.

Įsimintiną, prasmingą kalbą pagerbiant Hodžaly aukas tarė ir prof. Vytautas Landsbergis, pabrėždamas, kaip svarbu Lietuvai žinoti tikrąją tiesą bei susigaudyti painiose geopolitinėse intrigose.